niūkus

niūkùs, -ì adj. (4) 1. apniukęs, miglotas: Šiandie rytas labai niūkus, nematyti nė kaimyno trobų Rs. Buvo tamsus ir niūkùs vakaras Lnkv. | prk.: Niūki yra sąmonė, kuri laikosi atskiru jausmų ar minčių gyvatos turiniu Vd.

niū̃kiai adv.: Kiekvienas žmogus aiškiau ar niūkiau atspindi savo tautos sąmoningumą Vd.

2. nejaukus, nykus: Jų namai labai niū̃kūs Trgn. 3. paniuręs, nusiminęs: Greta ėjo fleitininkas, lygiai toks pat juodas ir niūkus kaip jie rš.